Palikimas

Su palikimu gali būti susiję keletas juridinių problemų – klausimai apie vaikui ir vaikaičiui priklausančią privalomą paveldimo turto dalį, sutuoktinio pavedėjimo teisė, teisė nedalinti palikimo ir sugyventinio paveldėjimo teisė. Egzistuoja atskiros taisyklės, kurios reguliuoja, kam ir kiek turto privalo palikti palikėjas, ir yra įvairios testamento formos.

Tos taisyklės, kurios lemia, kas atsitiks su mirusiojo turtu, yra nurodytos paveldėjimo įstatyme. Paveldėjimo teisės objektas yra tas netto turtas, kuris lieka po mirusiojo. Palikimą dažniausiai tarpusavyje pasidalija turintys teisę į palikimą, susitardami, kaip jie tai padarys.

Advokatų kontora Salomon Johansen AS turi ilgametę patirtį pavedėjimo teisėje ir gali padėti bylose dėl palikimo.

Kas paveldi?

Paveldėjimo teisė remiasi giminyste. Paveldėjimo įstatyme paveldėjimas dėl giminystės yra padalintas į taip vadinamą paveldėjimo lentelę. Paveldėjimo lentelė padalinta į tris paveldėjimo klases, ir jei vienoje paveldėjimo klasėje yra įpėdinių, sekančios klasės įpėdiniai nebegali pretenduoti į palikimą.

Paveldėtojai giminės

Palikėjo vaikai, vaikaičiai ir pan. dažnai vadinami pirmos eilės įpėdiniais (livsarvinger). Jei palikėjas turi vaikų, šie paveldės viską. Jei palikėjas turi kelis vaikus, jie paveldi palikimą lygiomis dalimis. Jei vienas ar keli vaikai tuo metu nėra gyvi, jų palikimo dalis tenka jų vaikams. Jei palikėjas neturi vaikų ar vaikaičių, palikimas tenka tėvams, o paskui jų vaikams, vaikaičiams ir t. t. Paveldėjimo lentelė baigiasi pusseserėmis ir pusbroliais, kurie yra paskutiniai, galintys paveldėti dėl giminystės.

Jei nėra legalių paveldėtojų iš anksčiau paminėtos paveldėjimo lentelės (ir nėra sutuoktinio/sugyventinio ar testamento), palikimas atitenka valstybei.

Sutuoktiniai ir teisė nedalyti palikimo

Sutuoktiniai, vadovaujantis paveldėjimo įstatymu, turi teisę paveldėti. Jei palikėjas turi pirmos eilės įpėdinių, palikėją pergyvenęs sutuoktinis turi teisę į ¼ palikimo. Sutuoktinis bet kokiu atveju turi teisę į mažiausią palikimą – 4 G (valstybės nustatoma suma ir indeksuojama bazinė, 90.068 NOK 2015 metais). Jei palikėjo artimiausi įpėdiniai yra tėvai/broliai/seserys (antros eilės įpėdiniai), palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pusę palikimo, bet ne mažiau kaip 6 G. Tais atvejais, kai nėra nei pirmos, nei antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą.

Mirus vienam sutuoktiniui, kitas sutuoktinis neprivalo dalintis paveldėtu turtu su kitais palikėjo įpėdiniais. Paveldėto turto dalinimas tokiu atveju atidedamas iki ilgiausiai gyvenančio sutuoktinio mirties arba kol sutuoktinis pats nusprendžia padalyti paveldėtą turtą. Bendri sutuoktinių vaikai privalo gerbti sutuoktinio teisę nedalinti turto ir neturi teisės to reikalauti. Bet jei pirmas miręs sutuoktinis turėjo vaikų su kitu sutuoktiniu, pavedintis sutuoktinis turi gauti šių vaikų sutikimą.

Testamentas

Palikėjas, palikdamas testamentą, gali dalinai valdyti savo palikimą, nenukrypstant nuo įstatymu numatytų taisyklių. Testamentų formai keliami tam tikri reikalavimai ir testamento suformulavimas yra svarbus, nes testamentas gali būti laikomas negaliojančiu dėl jame esančių trūkumų.

Testamentas negali kėsintis į privalomą palikti pirmos eilės įpėdiniams palikimo dalį. Pirmos eilės įpėdiniai užima ypatingą padėtį, nes jiems pagal įstatymą priklauso tam tikra palikimo dalis. Privaloma palikimo dalis sudaro 2/3 visos paliekamo turto vertės. Bet tuo pat metu privaloma palikimo dalis ribojama iki 1 000 000 NOK kiekvienam iš vaikų arba vieno vaiko vaikams. Jei palikėjo vaikų nebėra gyvųjų tarpe, privaloma palikimo dalis vaikaičiams ribojama iki 200 000 NOK kiekvienam iš vaikaičių.

Atsižvelgiant į privalomą palikimo dalį palikėjas gali testamentu perskirstyti tik 1/3 savo paliekamo turto. Šią laisvą trečiąją dalį testatorius gali palikti kam tik nori (savo nuožiūra, savo pageidavimu). Palikėjas, neturintis pirmos eilės įpėdinių, rašydamas testamentą gali laisvai disponuoti savo turtu.